Peroralinė sedacija
Kas yra peroralinė sedacija?
Vaikams dažniausiai taikoma peroralinė (intraoralinė) sedacija. Vienos peroralinės sedacijos metu galima sugydyti 1–2 dantukus, retais atvejais tris, nes efektyvaus darbo trukmė yra apie 30–40 minučių. Jei sugedusių dantukų daugiau, juos galima pagydyti per kelias sedacijas arba taikyti bendrinę nejautrą (narkozę). Peroralinė sedacija reiškia, kad vaistai yra išgeriami. Vaistai sumaišomi su sirupu ir duodama išgerti iš puoduko arba iš švirkšto. Sedacija pradeda veikti po 10–20 minučių. Sedacijai naudojami vaistai, kurie padeda pacientams toleruoti dantų gydymo procedūrą. Tai nėra bendrinė nejautra (bendroji narkozė). Pacientas nemiega, bet yra atsipalaidavęs, apsnūdęs, svirduliuoja, nejaučia baimės, o miegas yra toks, iš kurio lengvai pažadinama. Pacientas nesirūpina, kas vyksta aplinkui, procedūros visiškai arba iš dalies neatsimena. Peroralinės sedacijos metu, priklausomai nuo dozės ir individualių vaiko savybių, pasiekiama minimali – vidutinio lygio sedacija, retais atvejais gili.
Ką reikia žinoti prieš peroralinę sedaciją?
Prieš procedūrą negalima valgyti 6 val. ir gerti 2 val. Jei pacientas vartoja vaistus, apie tai reikia pasakyti gydytojui, atliekančiam sedaciją. Reikia dėvėti patogius drabužius. Jei pacientas susirgo peršalimu, skauda gerklę, kosti, karščiuoja, skauda pilvą ar susirgo kita ūmia liga, prašome paskambinti į registratūrą ir apie tai pranešti tel. 8 644 77447. Rekomenduojame dantų tą dieną prieš procedūrą nevalyti, kad skalaujant netyčia nebūtų nuryta vandens.
Ką reikia žinoti po sedacijos?
Po procedūros galima gerti. Gerti geriau dažniau, bet po truputį, stebint, ar nepykina. Valgyti galima maždaug po dviejų valandų, praėjus sedacijos poveikiui. Valgyti geriau minkštą, lengvai virškinamą maistą – košę, jogurtą, bananus. Vartokite gydytojo paskirtus vaistus. Jei vaikui skauda, vartokite ibuprofeno arba paracetamolio suspensiją. Jei turite neįprastų problemų, nedelsdami skambinkite į klinikos registratūrą tel. 8 644 77447. Ne darbo metu kreipkitės į budinčią gydymo įstaigą. Negalima leisti vaikui važinėtis dviračiu, laipioti, bėgioti 24 val. po sedacijos. Tą dieną neveskite vaiko į darželį ar mokyklą – tegu pailsi namuose. Vaikai neatsimins procedūros, todėl po to jiems pasakokite tik teigiamus dalykus ir neminėkite, jeigu kas nors buvo negerai (verkė, skaudėjo ir pan.).
Kam gali būti taikoma sedacija?
Vaikams, kurie bijo eiti pas odontologą ar netoleruoja gydymo ir būna nesukalbami gydymo metu.
Kam negali būti taikoma sedacija?
Turintiems jautrumą (alergiją) benzodiazepinams, sergantiems tam tikromis centrinės nervų sistemos ligomis. Sergantiems ūmia infekcija (sloga), karščiuojantiems.
Kokie sedacijos trūkumai?
Sedacijos negalima pagilinti ar pratęsti. Sedacija nesibaigia sulig dantų gydymo procedūra. Pacientas turi kurį laiką (dažniausiai iki 1 val.) pabūti klinikoje. Apie 20 proc. atvejų taikant peroralinę sedaciją vaikams, ji būna neefektyvi – vaiko vis vien nepavyksta gydyti. Dar maždaug 20 proc. atvejų gali išsivystyti paradoksinė (atvirkštinė) reakcija. Ji gali būti nuo vos pastebimos iki stiprios, kai vaikas pasidaro irzlus, piktas, draskosi, verkia. Ji trunka tol, kol veikia vaistai.
Ar sedacija yra saugi procedūra?
Yra saugi, jei paisoma vaiko amžiaus ir svorio ypatumų, tačiau rizikos visuomet yra. Kai sedaciją atlieka patyręs gydytojas licenciją turinčioje įstaigoje, sedacijos rizika yra minimali, o atsiradusios problemos tuoj pat gali būti profesionaliai išspręstos.
Kas yra intraveninė sedacija?
Suaugusiems dažniausiai naudojama intraveninė sedacija. Ji tinka ir trumpoms, ir ilgoms, ir paprastoms, ir sudėtingoms procedūroms. Bendrinė nejautra naudojama retai, dažniausiai itin sudėtingais chirurginiais atvejais. Sedacija gali būti naudojama visoms procedūroms – ir chirurginėms, tokioms kaip dantų implantacija, ir paprastesnėms – dantų gydymui, balinimui, burnos higienai. Dėl itin puikių intraveninės sedacijos rezultatų, kitos anesteziologinės paslaugos (peroralinė sedacija, kaukinė nejautra, bendrinė narkozė) suaugusiems atliekamos itin retai, tačiau, esant reikalui, atliekame ir jas. Sedacijai naudojami vaistai, kurie padeda pacientams atsipalaiduoti gydant dantis. Tai nėra bendrinė nejautra (bendroji narkozė). Pacientas gali nemiegoti, bet būti atsipalaidavęs, nejaučia baimės, o miegas yra toks, iš kurio pacientas lengvai pažadinamas. Pacientas nesirūpina, kas vyksta aplinkui, procedūros visiškai arba iš dalies neatsimena. Intraveninė sedacija yra efektyvesnė už peroralinę. Į veną įvedamas plonas trumpas plastikinis kateteris, per kurį leidžiami vaistai, sukeliantys sedaciją. Jos lygį galima kontroliuoti, esant reikalui, sedaciją pagilinti ar pratęsti. Intraveninė sedacija pradeda veikti iš karto, nereikia laukti. Sekama širdies veikla ir kvėpavimas – ant piršto uždedamas daviklis, kuris rodo deguonies kiekį kraujyje ir pulsą, ant žasto uždedama kraujospūdžio matavimo manžetė, kuria sekamas kraujospūdis, esant reikalui, atliekama elektrokardiograma. Intraveninės sedacijos metu, priklausomai nuo dozės, pasiekiama vidutinio – gilaus lygio sedacija.
Ką reikia žinoti prieš intraveninę sedaciją?
Negalima valgyti 6 val. ir gerti 2 val. prieš procedūrą. Jei vartojate vaistus, pasakykite apie juos gydytojui, atliekančiam sedaciją. Reikalingas lydintis asmuo. Negalima vairuoti ar dirbti sudėtingo darbo (valdyti įrenginių) 24 val. po sedacijos. Dėvėkite patogius drabužius lengvai atraitojamomis rankovėmis (kateteris dažniausiai įvedamas alkūnės lenkmenyje). Kontaktinius lęšius, išimamus dantų protezus procedūros metu reikia išsiimti, nusiimti papuošalus. Procedūros dieną ir ypač procedūros metu nenaudoti lūpdažių, ryškaus makiažo, nagų lako, neavėti aukštakulnių. Jei sergate peršalimu, skauda gerklę, kosite, karščiuojate, skauda pilvą ar susirgote kita ūmia liga, prašome kuo skubiau paskambinti į registratūrą tel. 8 644 77447 ir apie tai pranešti.
Ką reikia žinoti po intraveninės sedacijos?
Po procedūros reikia namo lydinčio asmens, o namuose likusią dienos dalį ilsėkitės. Reikia prižiūrinčio asmens iki tol, kol visiškai išnyks sedacijos poveikis. Neplanuokite ir nevykdykite jokios aktyvios veiklos, nevairuokite likusią dienos dalį. Po procedūros kurį laiką nevalgykite, vėliau – lengvą maistą. Jei pykina – trumpam atsigulkite. Nevartokite alkoholio ir nenaudokite jokių vaistų, kurių neaptarėte su gydytoju. Vartokite gydytojo paskirtus vaistus. Jei turite neįprastų problemų, nedelsdami skambinkite į klinikos registratūrą tel. 8 644 77447. Ne darbo metu kreipkitės į budinčią gydymo įstaigą.
Kam gali būti taikoma intraveninė sedacija?
Sedacija taikoma visiems žmonėms, kurie bijo ir dėl baimės neina pas odontologą. Sedacija taip pat tinka tiems, kurie:
Nenori žinoti, kas vyksta procedūros metu;
Numatoma ilga ar sudėtinga procedūra;
Negali ramiai išsėdėti odontologo kėdėje;
Turi žemą skausmo slenkstį;
Turi stiprų pykinimo, žiaukčiojimo ar springimo jausmą.
Kam negali būti taikoma intraveninė sedacija?
Nėščiosioms, turintiems jautrumą (alergiją) benzodiazepinams, intoksikuotiems alkoholiu (išgėrusiems), sergantiems tam tikromis centrinės nervų sistemos ligomis. Širdies ir kraujagyslių ligos nėra absoliuti kontraindikacija. Pacientams su sunkia miego apnėjos forma, dideliu nutukimu, kvėpavimo takų obstrukcija siūloma peroralinė sedacija.
Kokie intraveninės sedacijos trūkumai?
Intraveninei sedacijai reikalingas intraveninis kateteris, nors jis ir yra labai plonytis. Žmonėms, bijantiems adatų, specialiu nuskausminamuoju kremu patepama oda, kad dūrio nesijaustų. Sedacija nesibaigia sulig dantų gydymo procedūra. Pacientas turi kurį laiką (dažniausiai apie 1 val.) pabūti klinikoje. Pacientą namo turi lydėti kitas asmuo. Pacientas turi norėti sedacijos. Jei dėl kokių nors priežasčių jis nenori būti seduotas (pvz., jam nepatinka situacijos, kurių jis negali kontroliuoti), tokiu atveju sunku atlikti efektyvią ir kokybišką sedaciją.
Ar intraveninė sedacija yra saugi procedūra?
Rizikos visuomet yra. Tačiau, kai sedaciją atlieka patyręs gydytojas licenciją turinčioje įstaigoje, sedacijos rizika yra minimali, o atsiradusios problemos tuoj pat gali būti profesionaliai išspręstos. Didesnę riziką turi pacientai, sergantys gretutinėmis ligomis ar turintys sveikatos problemų, pvz., nutukę, sergantys širdies kraujagyslių, kvėpavimo ligomis ar turintys obstrukcinę miego apnėją; taip pat vyresnio amžiaus pacientai.
Kaukinė nejautra
Kas yra kaukinė nejautra?
Kaukinė nejautra dažniausiai naudojama vaikams per dantukų rovimo arba liežuvio pasaitėlio plastikos procedūras. Jos trukmė iki 10–15 min. Po to vaikai greitai atsibunda ir gali vykti į namus. Tam, kad užmigtų, vaikai turi pakvėpuoti per kaukę kvėpuojamųjų anestetikų („pripūsti balioną“) 6–8 kartus. Procedūros pradžioje, iki vaikui užmiegant, vienas iš tėvų būna šalia vaiko. Vaikui užmigus, tėvų paprašome palaukti laukiamajame. Vaikui atsibundant po procedūros, tėvai vėl pakviečiami.
Ką reikia žinoti prieš kaukinę nejautrą?
Negalima valgyti 6 val. ir gerti 2 val. prieš procedūrą. Jei pacientas vartoja vaistus, apie tai reikia pasakyti gydytojui, atliekančiam nejautrą. Reikia dėvėti patogius rūbus. Jei pacientas susirgo peršalimu, suskaudo gerklę, kosi, karščiuoja, skauda pilvą ar susirgo kita ūmia liga, prašome paskambinti į registratūrą tel. 8 644 77447 ir apie tai pranešti. Rekomenduojame dantų tą dieną prieš procedūrą nevalyti, kad skalaujant netyčia nebūtų nuryta vandens.
Ką reikia žinoti po kaukinės nejautros?
Nubudęs po kaukinės nejautros, vaikas gali būti sutrikęs ir neilgai verkti. Kai kada (ypač po danties pašalinimo) gali būti juntamas kraujo skonis, kuris gali nepatikti vaikui. Jei buvo naudojami vietiniai nuskausminamieji, vaikui gali nepatikti aptirpimas burnoje. Taip pat vaikas gali jausti skausmą. Tokiu atveju papildomai duodama nuskausminamųjų. Visa tai gali paveikti vaiko nuotaiką, jis gali būti irzlus, nepatenkintas. Vaikas kurį laiką gali būti apsvaigęs, mieguistas. Kartais gali pykinti ar vemti, ypač jei nuryjama kraujo. Po procedūros galima gerti. Gerti geriau dažniau, bet po truputį, stebint ar nepykina. Valgyti galima maždaug po vienos dviejų valandų, praėjus nejautros poveikiui. Valgyti geriau minkštą, lengvai virškinamą maistą – košę, jogurtą, bananus. Vartokite gydytojo paskirtus vaistus. Jei vaikui skauda, vartokite ibuprofeno arba paracetamolio suspensiją. Jei turite neįprastų problemų, nedelsdami skambinkite į klinikos registratūrą tel. 8 644 77447. Ne darbo metu kreipkitės į budinčią gydymo įstaigą. Negalima leisti vaikui važinėtis dviračiu, laipioti, bėgioti 24 val. po nejautros. Tą dieną neveskite vaiko į darželį ar mokyklą. Tegu jis pailsi namuose. Vaikas neatsimins procedūros, todėl pasakokite jam tik teigiamus dalykus ir neminėkite jeigu kas nors buvo ne taip (verkė, skaudėjo ir pan.).
Kam gali būti taikoma kaukinė nejautra?
Vaikams, kurie bijo eiti pas odontologą, netoleruoja gydymo, būna nesukalbami gydymo metu.
Kam negali būti taikoma kaukinė nejautra?
Turintiems jautrumą (alergiją) benzodiazepinams, sergantiems tam tikromis centrinės nervų sistemos ligomis. Sergantiems ūmia infekcija (sloga), karščiuojantiems.
Kokie kaukinės nejautros trūkumai?
Pagrindiniai trūkumai yra du: ribotas laikas (10–15 min.) ir neapsaugoti kvėpavimo takai.
Ar kaukinė nejautra yra saugi procedūra?
Yra saugi, jei paisoma vaiko amžiaus ir svorio ypatumų, tačiau rizikos visuomet yra. Kai nejautrą atlieka patyręs gydytojas licenciją turinčioje įstaigoje, nejautros rizika yra minimali, o atsiradusios problemos tuoj pat gali būti profesionaliai išspręstos.
Bendrinė nejautra (intubacinė narkozė)
Kas yra bendrinė nejautra
Dažniausiai vaikams dantys gydomi ar šalinami naudojant vietinę nejautrą – „užšaldant“. Taip pat tai galima daryti sedacijoje, prieš procedūrą duodant išgerti vaistų. Tuomet vaikai atsipalaiduoja, nebijo. Tačiau kai kuriems vaikams, ypač mažesniems nei 6 metų arba turintiems daug sugedusių dantukų, vienintelė išeitis – bendrinė nejautra (intubacinė narkozė). Bendrinė nejautra (bendroji anestezija, narkozė) yra kontroliuojama būsena, sukeliama anestetikais. Pacientas miega ir nejaučia jokio skausmo. Procedūros metu kvėpavimo takai apsaugomi specialiu intubaciniu vamzdeliu. Pabaigus dantų gydymą, anestetikų tiekimas sustabdomas ir vaikas atsibunda.
Prieš anesteziją
Prieš procedūrą negalima valgyti 6 val. ir gerti 2 val. Jei pacientas vartoja vaistus, apie tai reikia pasakyti gydytojui, atliekančiam anesteziologines paslaugas. Reikia dėvėti patogius drabužius. Jei pacientas susirgo peršalimu, suskaudo gerklę, kosi, karščiuoja, skauda pilvą ar susirgo kita ūmia liga, prašome paskambinti į registratūrą ir apie tai pranešti tel. 8 644 77447. Rekomenduojame dantų tą dieną prieš procedūrą nevalyti, kad skalaujant netyčia nebūtų nuryta vandens. Jei yra abejonių dėl vaiko sveikatos, prieš ateinant paskirtu laiku, taip pat skambinkite į kliniką.
Ką turėtų tėvai pasakyti vaikui prieš anesteziją
Tai priklauso nuo vaiko amžiaus ir jūsų vertinimo, kiek vaikas gali suprasti. Sulaukę penkerių metų vaikai gali bijoti „miegoti“ per procedūrą arba gali nerimauti dėl skausmo po procedūros.
Turėtumėte papasakoti, kad keli dantukai yra sugedę ir juos reikia pašalinti ar pagydyti. Pasakykite vaikui, kad gydytojas duos vaistukų ir jam užmigus dantukai bus pagydyti. Gydytojas bus šalia visą laiką ir per procedūrą, ir po procedūros. Taip pat gydytojas duos vaistukų, kad neskaudėtų. Vyresni vaikai gali norėti žinoti daugiau. Skatinkite juos kalbėti apie tai. Knygos, žaidimai, pasakos gali padėti pasakojant apie procedūrą. Vaikai neatsimins procedūros, todėl po to jiems pasakokite tik teigiamus dalykus ir neminėkite, jeigu kas nors buvo negerai (verkė, skaudėjo ir pan.).
Anestetikai
Anestetikai yra vaistai (injekcijos ir medicininės dujos), naudojami sukelti ir palaikyti nejautrą. Jūsų vaikui gali būti naudojama:
Medicininės dujos, duodamos kvėpuoti per veido kaukę, apimančią burną ir nosį. Vaikui užmigus, įvedamas intraveninis kateteris ir prijungiama infuzinė sistema („lašelinė“);
Injekcija į intraveninį kateterį. Kateteris įvedamas į veną vaikui užmigus.
Kvėpavimo takų apsaugai naudojamas specialus vamzdelis.
Jeigu Jūsų vaikas turi neigiamos patirties taikant bendrinę nejautrą, pasakykite apie tai anesteziologui.
Kam gali būti taikoma bendrinė nejautra?
Vaikams, kurie bijo eiti pas odontologą ar netoleruoja gydymo ir būna nesukalbami.
Kam negali būti taikoma bendrinė nejautra?
Turintiems jautrumą (alergiją) anestetikams, sergantiems tam tikromis centrinės nervų sistemos ligomis, kitomis sunkiomis ligomis. Sergantiems ūmia infekcija (sloga), karščiuojantiems.
Ar bendrinė nejautra yra saugi?
Taikant modernią bendrinę nejautrą, rimtų problemų rizika yra minimali.
Rizika negali būti pašalinama visiškai, tačiau kai pacientas yra sveikas, gerai jaučiasi, o procedūra yra nedidelės apimties (didžioji dalis odontologinių procedūrų tokios ir yra), gyvybei pavojingų komplikacijų rizika yra 1:400 000. Taigi rizika yra menkesnė nei tikimybė vaikui būti sunkiai sužeistam kelių eismo įvykyje.
Ar vaikai su gretutinėmis ligomis turi didesnę riziką?
Taip, rizika kiek padidėja, todėl dantų gydymo nauda turėtų nusverti šią riziką. Kiekvienas vaikas prieš procedūrą yra įvertinamas individualiai, todėl galima prisitaikyti pagal jo poreikius.
Kas gali atlikti bendrinę nejautrą?
Bendrinę nejautrą gali atlikti tik anesteziologas-reanimatologas licenciją procedūrai turinčioje įstaigoje. Anesteziologas atlieka nejautrą, stebi pacientą per visą procedūrą ir po jos. Geriausia, kai anesteziologas turi pakankamai patirties dirbant su vaikais bei atliekant nejautras odontologijoje.
Ar bus naudojami vaistai nuo skausmo?
Dažniausiai vaikai vaistų nuo skausmo gauna vienu iš šių būdų ar kombinuojant kelis:
Nuskausminamuosius išgeria prieš procedūrą;
Nuskausminamosios žvakutės įvedamos nejautros metu miegant;
Nuskausminamieji suleidžiami į intraveninį kateterį;
Vietiniai nuskausminamieji odontologo suleidžiami prie danties, kuris gydomas ar šalinamas. Tai daroma, kai Jūsų vaikas miega bendrinės nejautros metu. Jei vaikui atsibudus juntamas skausmas, visada skiriama nuskausminamųjų papildomai.
Ar galiu būti šalia vaiko?
Procedūros pradžioje, iki vaikui užmiegant, vienas iš tėvų būna šalia vaiko. Vaikui užmigus, tėvų paprašome palaukti laukiamajame. Vaikui atsibundant po procedūros tėvai vėl pakviečiami.
Kaip ilgai vaikas miegos?
Tai priklauso nuo procedūros trukmės. Po ilgesnės procedūros atsibudimas trunka ilgiau, nes sunaudojama daugiau anestetikų. Tačiau atsibusti įprastai užtenka 15–20 minučių.
Kaip vaikai jaučiasi po bendrinės nejautros?
Kai vaikas pabunda po bendrinės nejautros, jis gali būti sutrikęs ir gali neilgai verkti.
Kai kada (ypač po danties pašalinimo) vaikas gali jausti kraujo skonį, kuris gali nepatikti. Jei buvo naudojami vietiniai nuskausminamieji, vaikams gali nepatikti aptirpimas burnoje. Taip pat vaikai gali jausti skausmą. Tokiu atveju papildomai duodama nuskausminamųjų. Visa tai gali paveikti vaiko nuotaiką: jis gali būti irzlus, nepatenkintas. Vaikas kurį laiką gali būti apsvaigęs, mieguistas. Kartais gali pykinti, vaikas gali vemti, ypač jei nuryja kraujo. Narkozės metu vaikui įvedamas kateteris į veną, kuris vaikui atsibudus užbintuojamas ir paliekamas tam atvejui jeigu reikėtų vaistų nuo pykinimo ar nuo skausmo. Prieš vykstant namo, intraveninis kateteris pašalinamas. Daugelis vaikų atsigauna greitai ir gali pradėti gerti skysčius.
Periodas po bendrinės nejautros
Stebėjimas išbudimo kambaryje gali trukti iki 2 val., po to galima vykti namo.
Namuose įprastai galima pradėti valgyti. Reikėtų pradėti nuo lengviau virškinamo maisto (jogurtas, košė, bananai). Jei gydytojas paskyrė reguliariai vartoti vaistus nuo skausmo, reikėtų juos duoti nurodytais intervalais, nelaukiant, kol vaikas pradės skųstis skausmu.
Jei kyla klausimų, skambinkite į kliniką tel. 8 644 77447. Klinikos nedarbo metu kreipkitės į budinčią gydymo įstaigą.
Ar galima tą pačią dieną eiti į darželį / mokyklą?
Dažniausiai gydymo dieną vaikai turi ilsėtis namuose. Nors, anestetikų poveikiui praėjus, vaikas atrodo žvalus, rekomenduojama kurį laiką jį saugoti, neleisti važiuoti dviračiu, bėgioti ir pan., kad nesusižeistų.
Klausimai anesteziologui
Kas atliks mano vaikui bendrinę nejautrą (intubacinę narkozę)?
Ar yra kitų bendrinės nejautros alternatyvų?
Kaip dažnai taikomas šis nejautros metodas?
Kokia yra šios nejautros rizika?
Ar mano vaikas turi padidėjusią riziką?
Kaip mano vaikas jausis po nejautros?
